Šiuolaikinė Lietuva stovi ties kryžkele, kurioje susiduria du priešingi pasakojimai. Vienas jų – oficialusis, sklindantis iš didžiųjų žiniasklaidos kanalų ir teismų salių, teigiantis, kad pasikartojantys korupcijos skandalai, kratos Seimo narių kabinetuose ir aukšto rango pareigūnų apklausos yra ne kas kita, kaip skausmingas, bet būtinas „apsivalymo“ procesas.