Yra klausimas, kurį žmonės užduoda sau ne garsiai, o kažkur viduje – tarp kitko, naktį, po ginčo, po tylos ar po eilinio pojūčio, kad šalia lyg ir savas žmogus, bet kažkodėl vis tiek vieniša. Ar tai tikrai mano žmogus, ar aš tiesiog per ilgai su juo gyvenu, kad pripažinčiau ką kita?